Aš esu stebuklas, taip pat kaip ir Tu!
Kažkada būtent tokiais ir buvome, kai atėjome į šį pasaulį. Puikiai atsimenu tą jausmą, kai pirmą kartą išvydau savo dukrytę ir negalėjau patikėti, kad ši gyva būtybė visai neseniai buvo mano viduje. Niekaip negalėjau suvokti, kaip Visata sukūrė tokį stebuklą. Jinai yra mano dalis, bet visai kitas žmogus, kita asmenybė.
Pasaulyje nėra nei vieno identiškai mąstančio, atrodančio ar besijaučiančio žmogaus. Mano artimi draugai augina identiškus dvynukus, bet savo elgesiu, charakteriu, emocijų išraiška jie skiriasi, kaip žemė ir dangus. Tai dar kartą parodo, kiek mes visi esame unikalūs ir kuo greičiau mes suvoksime savo unikalumą ir išskirtinumą, tuo greičiau save pamilsime. Tik pagalvokite, kiek kartų savo gyvenime pasižiūrėję i kitus pamąstydavote "Norėčiau būti kaip ji/jis". Tokioje situacijoje žmogus pradeda kopijuoti kito žmogaus aprangą, stilių, elgesį ir vis labiau ir labiau tolsta nuo savęs. Tuo tarpu vadinamas lyderis stiprėja - jo unikalumas yra sektinas pavyzdys kažkam. O kas nutinka su bekopijuojančiu? Jis silpsta, praranda save, pradeda slėpti tikrąjį "aš", nepasitiki savimi ir nustoja būti tuo stebuklu.
Prieš kurį laiką perskaičiusi Og Mandino "Didžiausią pasaulio stebuklą" atradau unikalią ir kartu labai banalią mintį - kaip nuostabu suvokti, jog ngų aš esu išskirtinis. Šie žodžiai tokie paprasti, tačiau jei perleisi juos per save, suvoksi, kad tai yra tiesa. Neapsakomai geras jausmas suprasti, kad aš esu unikali, visai kitokia, negu visi kiti. Mane nuolat kamuoja klausimas, kada ir kokiu būdu žmonės supilkėja, supanašėja ir dingsta minioje. Kas juos verčia pasislėpti nuo savęs (kompleksai? nenoras sulaukti dėmesio? baimė?gyvenimo nesėkmės?)...Taip, kai esi kitoks, Tu esi nuolat matomas. Tave lengva pastebėti, apkalbėti, nuteisti. O jei tik mes visi sugebėtume būti stipriais ir atsispirti piktų (nelaimingų) žmonių liežuviams, kokioje laimėje gyventume.
Mano šios dienos šūkis - būkime tas stebuklas. Jei norisi juoktis - juokimės, jei norisi apsivilkti oranžinę suknelę ir šviesti, kaip saulė - pirmyn, jei kažkas sužavėjo - pasakyite komplimentą nepažįstamam žmogui (prisiekiu, kartais taip darau!). Tikrai nereikia būti bepročiu, užtenka būti savimi. Man nieko nėra gražesnio už laimingą žmogų - švytintį iš vidaus, pasitikintį savimi ir suvokiantį savo unikalumą. Prisimink - Tu esi stebuklas. Jei netiki, pažiūrėk į savo delnus - niekas daugiau neturi tokių pirštų antspaudų! Ar tai pakankamas Tavo unikalumo įrodymas? Net jei pradėsi verkšlenti, kad Tu niekam nerūpi, atsimink vieną - visų pirma Tu turi rūpėti sau. Juk kai nusiperkame vienetinį dizainerio laikrodį ar rūbą, taip jį tausojame ir didžiuojamės, kad mums priklauso išskirtinis daiktas. Kodėl lygiai taip pat nesielgiame su savimi? Mes esame kur kas vertingesni už tą laikrodį. Elkimės su savimi, kaip su stebuklu - rūpinkimės savo kūnu, savo emocine būkle, gerbkime ir tausokime save. Bent mažais, bet užtikrintais žingsniukais į priekį - link savęs įvertinimo, priėmimo ir tikros meilės sau.
#lovelife