Paleisti
Būdama 3 klasėje susižeidžiau koją. Žaizda buvo nedidelė, tačiau turėjau blogą įprotį – tik pradėjus žaizdai gyti, nukrapštydavau šašą. Galiausiai liko randas visam gyvenimui. Šlykštoka, bet aiški iliustracija to, kaip kartais elgiamės su savo širdies žaizdomis. „Krapštome“ jas blogais prisiminimais, skausmu, nuolat kalbame apie tai, skundžiamės ir neduodame žaizdai užgyti. O randas likęs visam gyvenimui – tai traumos, baimės ir nepasitikėjimas.
Laikas gydo ir išgydys viską, bet kaip vyks reabilitacija, priklauso tik nuo mūsų pačių. Įvykus sunkiai situacijai, galima sielotis savaitę, o galima – metus ar net dešimtmečius, tik randas tuomet liks didesnis. „Išrėk“, „išsportuok“, „išskaityk“, „iššok“ sielvartą ir paleisk. Sunkią akimirką ieškok tikėjimo, medituok, fiziškai dirbk. Kuo didesnis užimtumas, tuo mažiau lieka laiko sielotis.
Kažkada perskaičiau nuostabią mintį, kad kiekviena liūdesyje ar skausme praleista akimirka galėtų būti laimingas momentas, kurio niekada nebesugrąžinsime. Šie žodžiai mane taip „užkabino“, kad pradėjau mokytis juos taikyti kiekvieną kartą, kai supykstu. Šis problemos paleidimas labai tinka žmonių tarpusavio santykiuose. Jei problema nereikalauja rimto sprendimo, o yra tik principų ar emocijų dalykas, prisimink šiuos žodžius. Jei anksčiau ar vėliau vis vien susitaikysi su šeima/ broliu/ artimu draugu, kam gaišti laiką...
Visi turime skaudžių išgyvenimų, nemalonių situacijų, nusivylimų, galbūt net tragedijų, kurių niekaip negalime paleisti ir susitaikyti. Kol apie tai galvojame, gyvename praeityje. Žinoma, nėra stebuklingos tabletės, kurią išgėrus dingtų atmintis. To ir nereikia, nes kitaip nieko neišmoksime iš gyvenimo pamokų. Tiesiog įsivaizduok paprastą situaciją – prie Tavo kojos pririšo gumą, kurios kita pusė pritvirtinta prie didžiulio sunkaus akmens. Tau liepiama eiti į priekį, Tu eini, bet pamažu ir vis sunkiau. Kad ir kiek pasistūmėtum, guma visą laiką tempia atgal (blogi prisiminimai, nuoskaudos). Jei norėsi įsibėgėti, grįši į pradinę padėtį (kaip ir gyvenime), vėl pradėsi iš naujo. Pajudėsi greičiau, bet galiausiai vis tiek sustosi. O dabar paimk žirkles ir atkirpk tą gumą. Gali judėti laisvai ir kiek tik nori. Svarbu žinoti kur judi. Šis akmuo ir yra tai, ko negali paleisti.
Vieno recepto nėra, bet dėl ko esu tikra, tai dėl to, kad reikia keisti mąstymą. Visų pirma, reikia suprasti, kad gyvenimas yra neteisingas. Vienoje situacijoje – Tavo atžvilgiu, kitoje situacijoje – kito žmogaus atžvilgiu. Kai tai suvoksi, yra galimybių išmokti paleisti. Antra, mokykimės atleisti - ne pasakymu „atleidžiu“, o giliai viduje. Padėkojame už patirtį, išmoktas pamokas ir atleidžiame. „Iš tiesų kam nors atleisdami, nuraminame save. Atleisdami esame geri ne kitiems, o sau“ (Jen Sincero).
O tada, kai esi laisvas nuo praeities, gali viską pradėti iš naujo ir tame nėra nieko baisaus. Jei nepradėsi šiandien, turėsi tiesiog dar vieną prarastą dieną.
#lovelife